Mano atsakymai į 30 aštrių klausimų

sl_006_ml_300x250_30atsKai kurie mano programos teiginiai, ne tik atviruose pokalbiuose, kai kam atrodo per daug „aštrūs“. Oponuojantys man, dažnai mano, kad geriau žino kitų šalių įstatymus ir išmano šiuolaikinės ekonomikos pagrindus. Gerbiu jų nuomonę, tačiau atkreipsiu Jūsų dėmesį į faktus (ne nuomones, o būtent faktus), kurie patvirtina mano programos teiginius.

  1. Nesuprantu Jūsų įsitikinimų? Teigiate esantis klasikinis tradicinis liberalas, tai kodėl einate į rinkimus nuo Darbo partijos?

Pagal politinius įsitikinimus nuo 1995 metų,  aš – klasikinis liberalas – europietiškų tradicijų respublikonas. Kadangi yra tam tikra painiavos pavadinimuose, o kartu ir bandymų spekuliuoti liberalizmo sąvoka trumpai paaiškinsiu. JAV-e europietiško liberalizmo analogas Respublikonų partija: Abraomas Linkolnas, Teodoras Ruzveltas, Ronaldas Reiganas, Džordžas Bušas, ir kt. Pagrindinės Respublikonų partijai būdingos nuostatos – kova su bet kokios formos vergove ir nacionalinių interesų gynimas. Nepritarimas vienalytėms santuokoms, pornografijai, prostitucijai ir narkotikų vartojimui. Siekis mažinti mokesčius ir valstybės kišimosi į ekonomiką, ribojimas.

Europos parlamente tradicinius liberalus atstovauja ALDE partija, kurios pilnateise nare yra Darbo partija.

  1. Anonimui, pasirašiusiam „BUVĘS PARTIETIS“ ir metančiam man kaltinimą, kad perbėgau pas darbiečius.

Tai atviras melas. Tikėtina, kad tai vienas iš tų žmonių, kuris aktyviai dalyvavo LiCS ardyme, pats perbėgdamas į kitą partiją. Už LiCS kovojau iki jos egzistavimo pabaigos. Kai partija buvo sunaikinta, tapau nepartinis.  Parėjus metams ir 5 mėnesiams po LiCS likvidavimo, įstojau į Darbo partiją. Kodėl taip pasielgiau, atvirai išdėsčiau savo straipsnyje „Penkios priežastys pritarti Darbo partijos politikai“ – http://slapenas.lt/?p=5944

O apie buvusių bendrapartiečių perbėgimą į kitą partiją rašiau straipsnyje „KAS KĄ NUVYLĖ…“ – http://slapenas.lt/?p=4744 .

„2013 metai LiCS partijai buvo nelengvi. Kova partijos viduje, padalino partiečius į dvi stovyklas. Vieni matė galimybę sustiprėti ir per atsinaujinimą, remiantis klasikinio liberalizmo vertybėmis, o kiti pasidavė ir skubėjo kuo greičiau šią partiją ištrinti iš Lietuvos politinio žemėlapio (prie tokių prisidėjo tie, kurie be kovos, perbėgo į kitas partijas).

Paaukojęs šiai partijai beveik 20 metų savo gyvenimo, negalėjau likti nuošalyje ir siekiau išlaikyti partijos narių vienybę bei išsaugoti rinkėjų pasitikėjimą šia partija.

Gal įgimtas užsispyrimas, nes nesu pratęs dėl momentinės naudos keisti partijas (ko ir nesu daręs per visą savo gyvenimą). O gal tai tėvų įtaka, kurie įskiepijo savigarbos jausmą ir siekį nepalikti bėdoje: draugus, partijos kolegas, savo miestą, kraštą ar šalį.

Uždavinys buvo nelengvas ir šis išdavikiškas smūgis į nugarą, man tikrai ne pagelbėjo.

Man už „nugaros“ 2013 m. rugsėjo pirmomis dienomis buvo surengtas LiCS skyriaus visuotinas susirinkimas į kurį buvau pakviestas išvakarėse. Šio susirinkimo metu iškeliamas vienintelis siūlymas pasirašyti pareiškimus išstoti iš LiCS ir tuo pačiu pateikti prašymus stoti į Liberalų Sąjūdį, tik patvirtino Ričardo asmeninį apsisprendimą, nežiūrint į jokius argumentus apie klasikinio liberalizmo vertybių išsaugojimą, dėlioti ateitį tik sau palankia linkme, skyriaus narius paverčiant savo įgeidžių įkaitais. Apie tai esu rašęs savo tinklaraštyje patalpintame straipsnyje „Jurbarko skyriaus nariai pavargo nuo nesėkmių ir LiCS Vadovybės neveiklumo“ (http://slapenas.lt/?p=4503 ).

  1. Esate Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras, tai ko lendate į Seimą?

Rengdamasis tiesioginiams merų rinkimams, LR Seimas padarė visą eilę pakeitimų buvusiuose įstatymuose, tačiau ne iki galo įvardino mero, savivaldybių tarybos ir administracijos įgaliojimus ir kompetencijų ribas, ginant gyventojų interesus.  Šiuo metu esu Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotoju ir savo „kaulų smegenimis“ jaučiu ko trūksta savivaldai aktualiuose įstatymuose. Tai vienas iš argumentų, kuris lėmė mano apsisprendimą kandidatuoti šiuose rinkimuose į LR Seimą.

  1. Kodėl reikalaujate pakeisti UAB Tauragės regioninį atliekų tvarkymo centro (TRATC) į viešąją įstaigą? Tai politinis žaidimas?

Juridinio statuso pakeitimas būtinas, nes tik tada ši įmonė bus daugiau atskaitinga savivaldybei ir jos veikla bus daugiau kontroliuojama, nei iki šiol. Dėka netinkamos esamos sistemos gyventojai mokėjo bent 1/5 daugiau už teikiamas paslaugas, nei turėjo būti mokama. O kiek dar buvo „išmelžta“ mokesčių mokėtojų pinigų iš savivaldybės biudžeto, atsakymą gautume tik po išsamaus nepriklausomo audito (kurio nebuvo atlikta nuo pat TRATC susikūrimo).

Suprantu norą paslėpti šią problemą po „politizuoto klausimo“ skraiste, tačiau ir kitų partijų atstovai pritaria mano reikalavimams.

Pavyzdžiui, Aplinkos ministrui K. Trečiokui (į šį postą deleguotas nuo Partijos Tvarka ir teisingumas ) apsilankius Jurbarko rajono savivaldybėje paaiškėjo, kad mudviejų nuomonės dėl būtinų reformų šioje srityje idealiai sutampa. Pacituosiu ministro žodžius (turiu išsaugotą susitikimo audio įrašą): „atliekų tvarkymo centrai turi būti viešosios įstaigos – ne pelno siekiančios įstaigos“, „aš esu tikras, kad gyventojas, kuris išrūšiuoja, neturi mokėti. Jis turi mokėti tik už atliekas atiduodamas į sąvartyną. Sąvartynams tai yra „peilis“. Dabar įvedėm užstatų sistemą, tai „verkia“ visi – sumažėjo kiekiai. Bet sumažėjo ir darbo!“. Šio susitikimo metu tai pat paaiškėjo, kad ministrui trūksta paramos ir iš LR Seimo pusės, ir iš savivaldybių bei visuomenės. Bet ir kito kelio nėra. „Atvažiuos koks nors ES komisaras ir uždės baudas!“

Būtent kokybiškiems pokyčiams ir sprendimams yra skirta mano programos GRĄŽINKIME VALDŽIĄ IR ŽEMĘ LIETUVOS PILIEČIAMS! pagrindiniai punktai.

 

  1. Kodėl jūs prisikabinote prie PVM? Mokesčius reikia didinti, ir niekam jokių lengvatų! To reikalauja ES komisija.

Jus suklaidino. Sumažinti tarifai pirmo būtinumo produktams ir prekėms oficialiai galioja praktiškai visose ES šalyse. Pagal Europos komisijos duomenis tik dvejose ES šalyse – Lietuvoje ir Danijoje piliečiai už pirmo būtinumo produktus ir prekes verčiami mokėti pagal patį aukščiausią PVM tarifą. Visose kitose šalyse naudojami mažesni baziniai arba „lengvatiniai“ tarifai: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Maltoje –  0 proc., Prancūzijoje – 2,1 proc., Vokietijoje – 7 proc. ir t.t. su visu veikiančių tarifų sąrašu galite susipažinti Europos komisijos portale:  https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat_en

VAT rates – http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/taxation/vat/how_vat_works/rates/vat_rates_en.pdf

Be to, JAV kongreso užsakymu atlikto tyrimo išvadose aiškiai pasakyta, kad PVM įteisinimas nuskurdins šalį, sunaikins smulkų ir vidutinį verslą, sumažins gyventojų perkamąją galią ir visa tai neatneš laukiamos naudos šalies biudžetui. Apie tai rašiau straipsnyje –  KODĖL KONSERVATORIAI* PRIEŠ PVM? (http://slapenas.lt/?p=3611 ). JAV Kongreso nutarimu ši sistema buvo pripažinta „Nepagrįsta apmokestinimo sistema“. O šių išvadų teisingumą Lietuvos piliečiai pajuto ant savo pečių. Darbo partija – vienintelė partija Lietuvoje, kuri nuosekliai kovoja už šio tarifo pirmo būtinumo produktams ir prekėms mažinimą.

Papildomai apie tai, kaip Lietuva dėl naudojamos PVM sistemos kasmet praranda milijardus eurų, skaitykite 29 klausimo atsakyme.

  1. Kas jūsų manymu naikina smulkųjį verslą Lietuvoje?

Dirbtinai sumažinta gyventojų perkamoji galia, per dideli mokesčiai ir paramos programos trūkumas iš valstybės pusės. (skaitykite atsakymą į 3-ią klausimą ir straipsnį – „Kuo Lietuva blogesnė už Ameriką?“ – http://slapenas.lt/?p=6541 )

  1. Kaip reikėtų gerinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką? Kokius matote didžiausius dabartinės sistemos trūkumus?

Geresniam neįgaliųjų integravimui į darbo rinką, reikalingos darbo vietos. Ir ne bet kokios, o tokios kuriose žmogus gautų atlygį vertą jo pastangų ir atneštų naudą įmonei-darbdaviui ir teiktų pasitenkinimą pačiam dirbančiam. Tai turi būti padaroma ne administracine prievole, bet ekonominio suinteresuotumu paremtomis priemonėmis, kurios priklausytų nuo įdarbintų neįgaliųjų skaičiaus. Tai galėtų būti mokestinės lengvatos įmonei arba dalies mokesčių (Sodros arba privalomojo sveikatos draudimo) padengimas.

  1. 8. Ar numatote skatinti socialinį verslą?

Klausimas ne itin tinkamai suformuluotas, nes verslas negali būti kitoks, nei socialinis. O antisocialinis verslas, mano supratimu, tai veikimas prieš visuomenės interesus ir turėtų būti įvardinamas, kaip nusikalstama veikla (tame tarpe kaip ir nelegalus verslas).

O jei pripažinsime, kad verslas, sukurdamas darbo vietas, pridėtinę vertę ir mokėdamas mokesčius atneša naudą visai visuomenei, tai negi toks verslas nėra socialinis?

  1. Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 20 metų? Kas bus pasikeitę ir kaip tai planuojate padaryti?

Tikiuosi Lietuvą matyti, kaip ekonomiškai stiprią ir saugią valstybę, kurioje palaipsniui didėtų gyventojų skaičius dėka čia besikuriančių šeimų ir augančio gimstamumo, kuria jos piliečiai didžiuotųsi ir būtų pasirengę bet kada už ją kovoti.

O tai įmanoma tik sukūrus laisvę vertinančių žmonių pilietinę visuomenę, kuri priverstų valdžią (politikus ir vykdomosios valdžios atstovus) tarnauti žmonėms. Kaip tai rengiuosi padaryti, išdėsčiau savo 10 punktų programoje: „Grąžinkime valdžią ir žemę Lietuvos piliečiams” – http://slapenas.lt/?p=6389 .

  1. Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (TTIP) sulaukia nemažai kritikos iš ES visuomenės dėl menko skaidrumo, sutarties derinimo už uždarų durų. Koks Jūsų požiūris į TTIP? Kokią naudą ir kokią žalą šis susitarimas galėtų atnešti Lietuvai?

Tokios sutartys dažniausiai atspindi supervalstybių geopolitinius interesus ir nors tai ne visada atitinka mažųjų valstybių interesus, Lietuva privalo rasti būdų šios sutarties rengimą išnaudoti savo interesams apginti.

  1. Kur ir kiek žadate išasfaltuoti naujų kelių?

Tai ne Seimo nario veikla. Seimo nario pareiga, padaryti taip, kad priimami įstatymai saugotų Lietuvos nepriklausomybę; ir kad šalyje būtų kam to reikėtų ir kas galėtų, už tinkamą atlygį, asfaltuoti mūsų šalies kelius.

  1. Kaip mažinti atotrūkį tarp valdžios institucijų ir piliečių?

Piliečiai nepatenkinti deleguoto Seimo ar savivaldybės tarybos nario balsavimu, turi gauti teisę ir galimybę, nelaukiant kadencijos pabaigos jį atšaukti. Be tikrą demokratiją užtikrinančio mechanizmo, šalis grimzta į abejingumo liūną, o Seimo ir savivaldybių tarybų nariai tampa elito interesų ir verslo struktūrų politinių žaidimų šešėlyje įkaitais.

  1. Ką manote apie dvigubą pilietybę?

Esu įsitikinęs, kad Lietuvos piliečiai turi teisę į dvigubą pilietybę. Tai sutampa su mūsų valstybės interesais ir atitinka tarptautinės teisės normas. Negalima diskriminuoti Lietuvos piliečių. Apie tai rašiau straipsnyje – „Kodėl užsieniečiai Lietuvoje gali turėti dvigubą pilietybę, o lietuviams neleidžiama?“ – http://slapenas.lt/?p=5101

  1. Kokia jūsų nuomonė apie vienodos lyties atstovų santuokos įteisinimą?

Nepritariu vienodos lyties atstovų santuokos įteisinimui ir kaip alternatyvą siūlau partnerystės sutartį. Plačiau apie tai straipsnyje: „SEKSAS AR ĮSTATYMAS?” – http://slapenas.lt/?p=2223 .

 

  1. Kokie tikrieji motyvai veda į Seimą?

Ekonominė padėtis Lietuvoje įtempta. Mažiausia krizė, apie ką mus reguliariai įspėja tarptautiniai ekspertai, vakarų politikai ir ekonomistai – gali mums padaryti didelę žalą. Kol kas dar turime galimybę tam pasirengti. Tam skirta ir mano programa. Žinau, kad galiu būti naudingas ne tik Jurbarko krašto žmonėms, bet ir Lietuvos piliečiams. Žinau kaip tai padaryti. Todėl siūlau savo sukauptas žinias, patirtį ir savo gebėjimus rinkėjams.

  1. Kodėl GPM mokamas pagal pajamų rūšį? Ar keisite tai ir kodėl?

Jei neklystu, GMP 5 arba 15 proc. tarifas taikomas pajamoms gaunamoms iš skirtingų veiklos formų, bei priklauso nuo pasirinkto pajamų-išlaidų apskaitos būdo.

Didesnis tarifų diferencijavimas, neabejotinai tiksliau atitiktų ne tik galimų veiklų formų ir veiklos sričių specifiką, tačiau neabejotinai pareikalautų daugiau išlaidų šio mokesčio administravimui. Todėl reikėtų dėmesingiau įvertinti galimas pasekmes ir naudą verslui.

  1. Ar manote, kad turto ir pajamų nelygybė yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje? Jei taip, ką žadate keisti?

Turto ir pajamų skirtumai iš tiesų sukuria įtampas tarp socialinių grupių, jei tai tampa perdėto pasididžiavimo arba savo gebėjimų menkinimo pretekstu ir objektu. Tačiau verta prisiminti, kad turintis milijoną ir problemų turi atitinkamai daugiau. Ar tai siektina laimė ar neišvengiama problema, priklauso nuo požiūrio. Bet tikrai nepritarčiau bandymams diferencijuoti (taikyti progresinę) mokesčių sistemą, nes tai atneš gerokai didesnę žalą, nei įsivaizduojamą naudą.

Panaikinti norą dirbti ir uždirbti galima labai greitai, o atkurti piliečio ar verslininko pasitikėjimą galimybei dirbti ir uždirbti, nepavyks taip greitai.

  1. 18. Sveiki, 1. Ar esate už finansavimo didinimą krašto apsaugos sistemai? 2. Kokia procentinė dalis nuo BVP, Jūsų manymu, turi būti skirta krašto apsaugai? 3. Ką manote dėl atlyginimų didinimo kariams? Ačiū, už atsakymus.

Pritariu partijų pasirašytam sutarimui ir NATO deklaruotam 2 proc. nuo metinio BVP dydžio skyrimo krašto apsaugos poreikių tenkinimui.

  1. Ar planuojate iš naujo nagrinėti šių metų rugpjūčio 31 d. įsigaliojusius LR mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, nustatančius naują studentų rotacijos tvarką, kitaip tariant, „gero studento” apibrėžimą? Ar vis dėlto manote, kad jis yra sąžiningas visiems ir visų krypčių studentams? Ką darysite, kai fiziniuose moksluose (informatika, inžinerija, etc.) dauguma neteks valstybės finansavimo, ir dėl to galimai mes mokslus?

„Gero studento“ apibrėžimas niekada nebus tiksliai įvertinantis studento gebėjimus. Nes pernelyg daug subjektyvių faktorių: skirtingos specialybės, skirtingi reikalavimai ir skirtingos vertinimo metodikos visada kels abejones ir t.t. O studentų skaičių, finansuojamą iš valstybės biudžeto, turi sąlygoti realus specialistų poreikis.

  1. Lietuva – viena nedaugelio Europos valstybių, neratifikavusių Europos tautinių ir regioninių kalbų chartijos. Ką manote apie tautinių mažumų teisę vartoti gimtąją kalbą tiek asmeniškai, tiek viešojoje erdvėje?

Kaip klasikinis liberalas vadovaujuosi Tarptautinės liberalų konferencijos metu, Oksforde, 1947 balandį patvirtintomis Liberalų manifesto (Oksfordo manifesto) – http://slapenas.lt/?p=3645  nuostatomis:

„a) Ištikimai laikytis visų didelių ir mažų tautų suėjusių į bendrą pasaulinį sutarimą, paremtą vieningu įstatymu ir lygybe, užtikrinant teisingą laikymąsi visų laisvai prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų;

  1. b) Gerbti kiekvienos tautos laisvę naudotis prigimtinėmis žmogaus teisėmis;
  2. c) Gerbti tautinių mažumų kalbą, tikėjimą, įstatymus ir papročius;“

Asmeniškai esu už didesnę pagarbą Lietuvių kalbai Lietuvos valstybės teritorijoje tiek asmeniškai tiek viešoje erdvėje, vykdant ir įgyvendinant Lietuvos Konstitucijos nuostatas.

  1. Kokia Jūsų nuomonė, ar būtų realu Lietuvos studentams tikėtis panašių studentiškos paskolos sąlygų kaip šiuo metu yra kitose Vakarų valstybėse? Pabaigus mokslus ir pradėjus dirbti tik pasiekus tam tikrą pajamų dydį yra pradedama grąžinti skola, kurią pasiėmė prieš pradėdamas studentauti. Nes šiuo metu studentas imdamas paskolą net nenutuokia ar po tų 4 metų turės galimybę ją grąžinti – ras darbą, gaus padorų atlyginimą, turės pajamų…

Tai būtina ir įmanoma padaryti, jei iš tiesų norime stabdyti „protų nutekėjimą“ į kitas šalis.

  1. Ką manote apie tokius veikėjus kaip A. Tapinas. Ar tikrai dabar visi gali tyčiotis iš Lietuvos išrinktųjų? Ar dėl to verta uždrausti tokį dalyką propaguojančią youtube?

Satyros forma – viena iš kovos priemonių, prieš „elito“ aroganciją ir nesiskaitymą su piliečių valia. Esu prieš bet kokius bandymus uždrausti ar riboti „laisvą žodį“.

  1. Norėčiau išgirsti kandidatų nuomonę: Ar privalo atsakyti seimo nariai ir ministrai už netinkamai priimtus įstatymus ar sprendimus, kurie galimai padarė žalą valstybei arba žmonėms? Kokią atsakomybę už tai siūlytumėte?

Personalinė atsakomybė neabejotinai efektyvesnė, nei kolektyvinė ir reikalauja gerai apgalvoti galimas pasekmes. Personalinė atsakomybė turi būti įstatymiškai pagrįsta arba piliečiai nepatenkinti deleguoto Seimo ar savivaldybės tarybos nario balsavimu, turi gauti teisę ir galimybę, nelaukiant kadencijos pabaigos jį atšaukti. Be tikrą demokratiją užtikrinančio mechanizmo, šalis grimzta į abejingumo liūną, o Seimo ir savivaldybių tarybų nariai tampa elito interesų ir verslo struktūrų politinių žaidimų šešėlyje įkaitais.

  1. Šiuo metu yra imigrantų, kurie Lietuvoje baigia mokslus ir norėtų ateityje čia gyventi. Ar imtumėtės priemonių darbo sąlygų gerinimui imigrantams? Jei taip, kokių?

Galimybės įsidarbinti imigrantui, negali būti kuo nors „geresnės“ nei Lietuvos piliečiui. Tinkamai pasirūpinti imigrantais, kurie gavo pabėgėlio statusą ar atvyko mokytis, galima tik pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos Lietuvos piliečiams ir be jokių išimčių ar preferencijų.

  1. Sveiki, kokia jūsų nuomonė apie marihuanos legalizavimą Lietuvoje?

Aš prieš narkotikų legalizavimą ir tautos girdymą. Turime gerokai svarbesnių problemų.

  1. Sveiki! Kokia jūsų nuomonė apie jaunimo iniciatyvas, aktyvius, pilietiškus jaunus žmones, kurie organizuoja debatus, siekia užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir pan.?

Visos iniciatyvos sveikintinos, jei siekiama kilnių tikslų. Pritariu ir džiaugiuosi, kai jaunimas domisi ir užduoda klausimus, diskutuoja ir analizuoja politikų pasisakymus ir priimtus sprendimus. Pritariu jaunimo pastangoms užtikrinanti skaidrumą rinkimų metu, tačiau prieš tai darant, siūlyčiau gerai pasirengti, susipažįstant su įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Priešingu atveju, atsiranda galimybė jaunatviška iniciatyva pridengti, ne itin gerus ketinimus įtakoti balsavimo rezultatus ir tai parodė kai kurie praeitų savivaldos ir merų rinkimų pažeidimai.

  1. Privačių skolų išieškojimo bendrovių veiklos sąlygos ir tvarka įstatymu nėra sureguliuoti. Įstatymai neįtvirtina jokių reikalavimų skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių steigimuisi, jose dirbantiems asmenims, darbo metodams, tarifams. Ką manote apie vartotojų interesų apsaugos požiūriu skolų išieškojimo įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų visų ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas teikiančių subjektų veiklos sąlygas ir tvarką? Kaip pažaboti skolų išieškojimo įmonių lupikavimą? Ačiū.

Bet kokia veikla susijusi su teisingumo vykdymu turi būti griežtai reglamentuota įstatymais ir nesudaryti sąlygų savavaliavimui.

  1. 28. Kai kam atrodo, kad Lietuvos piliečiams nebūtina galimybė atšaukti pirma laiko išrinktus atstovus iš valdžios postų. Argumentų tenka išgirsti įvairiausių – „jei jau išrinkti, tai tegu jau sėdi iki kadencijos pabaigos ir balsuoja tautos vardu, kaip tik nori“, „ negalima keisti politinių žaidimų taisyklių“, „to nėra kitose pasaulio valstybėse ir tai gali sugriausti šalį“.

Nuo 1903 metų galimybė atšaukti išrinktus atstovus valdžioje naudojama JAV, kur ši galimybė laikoma, kaip viena iš esminių, kovojant su korupcijos apraiškomis politikų ir valstybės tarnautojų tarpe. Iš tiesų, kartais įrodyti korupcinius sandėrius itin sunku (net jei jie buvo pagauti su voku ar su dėžute pripildyta pinigų – net ir tada yra galimybė su advokatų pagalba korumpuotam asmeniui  „išlipti sausam iš balos“).

Skirtingai nuo apkaltos (impičmento), deleguoto atstovo Seime ar savivaldybės taryboje atšaukimas yra ne juridinė, o politinė norma (galimybė). Tarkim politikas rinkimų metu žadėjo atstovauti piliečių ir smulkaus verslo interesus, o balsuodamas gina „elito“ ir korporacijų interesus – vien tai galėtų būti pretekstas atšaukti rinkėjų suteiktą mandatą. Be to, galimybė netekti mandato ir posto, praradus rinkėjų pasitikėjimą, priverstų politikus atsakingiau dalinti rinkiminius pažadus, o ir duotus vykdyti, dėmesingiau gilintis į priimamų įstatymų esmę ir vengti korupcinių sandėrių.

Analogiškos atšaukimo sistemos veikia Kanadoje ir Šveicarijoje, tačiau man neteko girdėti ar skaityti, kad tai sugriautų Kanados, Šveicarijos ar JAV politinės sistemos pagrindus.

Jei norime kovoti prieš korupciją ne tik žodžiais, tai rinktam piliečių atstovui suteiktų įgaliojimų atšaukimas – vienintelė kontrolės priemonė, kuria galėtų pasinaudoti piliečiai.

Recall of State Officials – 3/8/2016 http://www.ncsl.org/research/elections-and-campaigns/recall-of-state-officials.aspx

Recall election – https://en.wikipedia.org/wiki/Recall_election

  1. 29. Mokesčių mažinti negalima! Jei valstybės biudžetui reikia, tegu ir ima! Jokių tarifų mažinimo! Politikai geriau mato ir žino. Ir ar verta reikalauti audito, jei pas mus „viskas gerai“?

Ar taip jau viskas gerai Lietuvoje, jei gaudami mažiausius atlyginimus, mokame didžiausius mokesčius tarp ES šalių? O ir pinigai paimti iš mūsų visų kišenių, dingsta, net nepasiekę valstybės iždo? Nesenai paskelbtais Europos komisijos duomenimis vien tik 2014 metais biudžeto iždo nepasiekė 1 mlrd. 612 mln. Eurų. (2016 – European CommissionVAT Gap https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/tax-cooperation-control/vat-gap_en https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016_vat_gap_factsheet.pdf ) (suvestinėms parengti reikia daug laiko, todėl sužinome apie tai praėjus porai metų, kai būna vėlu.) Tai gerokai didesnė suma palyginus su ES struktūrinių fondų parama Lietuva. (Nuo 2007 vykdoma Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP). Kaimo gyventojams ir žemės ūkio sektoriaus atstovams pagal ją iki 2014 metų išmokėta 2 mlrd. Eurų paramos. http://www.15min.lt/verslas/naujiena/zemes-ukis/lietuvos-kaimui-jau-ismoketi-6-6-mlrd-litu-313-471359  „Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą.“ (tai tik truputį daugiau nei vieną milijardą per metus) http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kiek-es-paramos-lietuva-gaus-po-2020-metu.d?id=71527618 )

Jūsų nedomina, kur dingsta mūsų pinigai? Nes kaip rodo Europos komisijos ataskaitos, tai vyksta reguliariai. Metai po metų – daugiau kaip 1/3 PVM „nepasiekia“ biudžeto iždo. (šioje srityje Lietuva nusileidžia tik Rumunijai ir gerokai atsilieka ne tik nuo baltiškų valstybių, tačiau ir kitų ES šalių!). Tačiau vietoje priežasčių išsiaiškinimo, valdžia linkusi reguliariai didinti mokesčius.

Asmeniškai mane šis klausimas, kaip ir daugelį jūsų, itin domina, tačiau atsakymą galiu gauti tik būdamas Seimo nariu. Norit sužinoti atsakymą? – balsuokit už mane. Man oponentų programose neteko matyti net užuominų apie šią aktualią Lietuvai ir jos žmonėms problemą. Kaip ir apie būtinumą sumažinti PVM tarifą pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Kuo didesni tarifai, tuo daugiau jų patenka į „šešėlį“. Jei tai jūsų nedomina, tai nesiskųskit dėl pinigų trūkumo ir augančių kainų, kaip ir dėl išvažiuojančių iš Lietuvos į tas šalis, kur šie mokesčiai gerokai mažesni, nes valdžia ten geriau juos surenka ir administruoja.

2016 – European Commission – VAT Gap – 2010 -2014 https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016-09_vat-gap-report_final.pdf

  1. 30. Kaip jums ne gėda, pastoviai kalbėti apie paramos gavimą iš ES fondų? Nejau negalime apsieiti be šios paramos pinigų?“

Lietuva moka įnašus į ES biudžetą ir per įvairias programas teikia paramą kitoms šalims  (http://vz.lt/archive/article/2015/4/10/es-parama-vystymuisi-augo-2-4?utm_source=vz&utm_medium=infoblock&utm_campaign=connected ). Investicijos skiriamos ne tik Lietuvai, tačiau ir kitoms ES šalims. Jei mes atsisakysime šių investicijų, kitos šalys mūsų sąskaita tik sustiprins savo konkurencines galias. Europos struktūrinių ir investicijų fondas (ESIF)  yra pagrindinė ES investavimo priemonė. Šiame laikotarpyje jos apimtis siekia 454 mlrd. eurų. Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansavimui numato 1,56 mlrd. eurų. (http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kiek-es-paramos-lietuva-gaus-po-2020-metu.d?id=71527618 )

Be to, ES lėšos yra, tame tarpe ir kompensacijos, už bendros ES politikos palaikymą. „Įvertinusi kritinę situaciją mūsų šalies pieno sektoriuje, smulkių ūkių padėtį ir dėl Rusijos embargo patirtus didžiulius nuostolius, Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams palaikyti skyrė didžiausią galimą sumą – beveik 13,3 mln. eurų rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.“ http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/lietuvos-pieno-gamintojams-13-3-mln-es-parama.d?id=71833074

Mano atrodo, žymiai didesnė problema, kad šios ES lėšos ne visada racionaliai ir tinkamai panaudojamos, o kartais net nepanaudojamos. Nes „2004–2013 metų finansinio Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpio parama pasinaudojo kas 56 Lietuvos įmonė, o nepanaudotos paramos likutis sudaro 46 mln. eurų – šių lėšų investuoti nebus galime, rašo „Verslo žinios“.“ (http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/nepanaudotos-2004-2013-metu-es-paramos-likutis-46-mln-euru-662-573711 )

Dėkoju už bendradarbiavimą.

Mielieji, esu pasirengęs atsakyti į bet kokius Jūsų klausimus, susijusius su mano programiniais teiginiais ir mano darbu. Nebijokite užduoti „aštrius“ ar Jūsų manymu keblius klausimus, nes tik bendromis pastangomis sukursime stiprią ir klestinčią Lietuvą.

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *