Kuo Lietuva blogesnė už Ameriką?

2009 m apsilankymas JAV
Kartu su Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos atsakingais darbuotojais teko lankytis Los Andžele, Vašingtone.

Ogi, niekuo – ypač, jei joje įvestume tvarką.

Kai kas teigs, kad JAV išvystyta ekonomiką iki kurios mums dar ilgai augti ir augti. Tik štai išvystyta valstybės ekonomika ne iš dangaus nukrenta. Amerikiečiai ją sukūrė nuosekliu darbu ir protingais įstatymais.

Nežiūrint į ekonomikos dydžius – JAV, ES ir Lietuvą jungia tai, kad pagrindinis ekonomikos vystymosi „variklis“ – smulkus ir vidutinis verslas.

Lietuvoje „anot vyriausybės, smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje įdarbina apie 80 proc. visų šalyje dirbančiųjų ir sukuria daugiau kaip du trečdalius bendrojo vidaus produkto.“ *

Tai atitinka situaciją JAV ir ES. Tik rūpestis smulkiuoju verslu, skirtingai nei Lietuvoje, šiose šalyse neapsiriboja priešrinkiminiais pažadais ar iliuzine parama „vienai-dviems“ įmonėms.

Tai kas trukdo mums Lietuvoje pasinaudoti JAV ir ES šalių naudinga patirtimi? – Melas, per dideli mokesčiai ir politikų nekompetencija.

Melas.

Po 2008-aisiais metais įvykusių Seimo rinkimų, buvo panaikinta Verslo užimtumo komisija, kuriai vadovavau paskutiniais jos darbo metais. Kartu žlugo ir nedidelė viltis, kad smulkaus verslo balsą valdžia girdės geriau. Vietoj konstruktyvaus dialogo ir kompromisų paieškos (kuri buvo prasidėjusi, kuriant verslo informacinius centrus savivaldybėse ir priimant Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą) atėjo laikas atviram smulkaus verslo interesų ignoravimui, kuris niekada taip ir negavo pakankamų priveligijuotų sąlygų stambiojo kapitalo atžvilgiu.

Konkretus pavyzdys, kaip nesąžiningi politikai naudojosi likviduotos Verslo ir užimtumo komisijos kontrolės nebuvimu, pateikiamas Tomo Kavaliausko (LRT TV naujienų tarnyba) „Tikimasi, kad ES parama padidins smulkiojo verslo galimybes“ teiginiais:

„Smulkusis verslas tvirtina labiausiai jaučiantis apyvartinių lėšų stoką. Gauti jų norėtų iš bankų, tačiau šie esą nelinkę rizikuoti indėlininkų pinigais. Viliamasi, ledus išjudins Europos Sąjungos pinigai, į kuriuos, pasak smulkiųjų verslininkų, gali pretenduoti ir jie, nors Lietuvos valdžia esą tvirtindavo priešingai.[…] „Buvo užklausta pati EK ir pasirodo, kad niekas nedraudė. Tačiau prieš 4 m. buvo pasakyta, kad negali jie dalyvauti, neleidžia EK. Aš manau, kad dabar atsiradus tam trečiam finansavimo laikotarpiui, mūsų smulkieji tikrai pasinaudos“, – tikisi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.“*

Eurostato duomenimis ES ekonomika laikosi ant smulkaus ir vidutinio verslo (SVV). Būtent jis sukuria daugiau kaip du trečdalius (67 proc.) darbo vietų ES gyventojams ir 2012 m. generavo 57,3 proc. pridėtinę vertę. Kai stambus verslas generavo tik 42,5 proc. Verta pastebėti, kad 9-ios iš 10-ies įmonių – mikroįmonės! (mažiau kaip 10 darbuotojų). Būtent todėl didžiausią paramą stengiamasi nukreipti šiam sektoriui. **

Analogišką situaciją išgyvena ir JAV, kurioje prezidentiniu lygiu veikianti komisija stebi, kad priimami įstatymai nepakenktų SVV ir teikia visakeriopą pagalbą. (AUKSINIS DVIRATIS – 2012 birželio 23 (http://slapenas.lt/?p=939 )

Panaši komisija veikė ir LR Seime, kaip Verslo užimtumo komisija – joje dirbau nuo 2001 iki 2008 metų. Paskutinius porą metų jai pirmininkavau. Ir laikau tai vienu iš reikšmingiausiu savo darbu, kurį atlikau Seime.

Priminsiu, Lietuvoje (kaip ir JAV): „Komisijos uždavinys – pasiekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai ir investicijoms, kurios užtikrintų naujų darbo vietų sukūrimą, mažintų nedarbą ir sudarytų prielaidas visiškam gyventojų užimtumui pasiekti.“  (Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatai )***

Belieka apgailestauti, kad neišrinkus manęs 2008 metais į Seimą, tarp naujai kadencijai išrinktų neatsirado Seimo narių, suvokiančių Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmės realiai valstybės ekonomikai ir Verslo užimtumo komisija nebuvo formuojama. O juk būtent šios komisijos veikla, garantavo galimybę atstovauti SVV interesus įstatymų „kalvėje”.

Jei kam atrodo, kad perdedu Verslo ir užimtumo komisijos svarbą, tai štai kokios buvo šios komisijos likvidavimo pasekmės, man jau palikus Seimą:

Ryšium su krize, ES vadovybė sukūrė specialią finansinę programą skirtą SVV, tačiau „iš ES dar 2009 m. suteiktos beveik 1,5 mlrd. Lt finansinės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui per krizės įkarštį įmonių nepasiekė nė litas.“ Tuometinė valdžios sprendimais „Verslui finansuoti skirta pinigų suma buvo nuostolingai įšaldyta Europos investicijų banke, kuriam valdymo mokesčio Lietuva sumokėjo 2,5 mln. Lt. Daugiau, nei gavo palūkanų.“****, o smulkus verslas gavo „trijų pirštų kombinaciją“.

ES pasiuntė į Lietuvą rekomendacijų paketą dėl SVV įstatymuose esamų sąlygų lengvinimo, bet ir tai buvo ignoruojama ir vėl smulkus verslas gavo „trijų pirštų kombinaciją“.

Šiomis „trijų pirštų kombinacijomis“ ekonomikos nepakelsim.

Kaip man žinoma, ES vadovybė rengia naujas specialias programas SVV palaikymui ir kad istorija su „trijų pirštų kombinacija“ nebesikartotų, savo uždaviniu laikysiu Verslo ir užimtumo komisijos atkūrimą. 

Tiems kas norėtų sužinoti daugiau, kaip JAV ginami smulkaus ir vidutinio verslo interesai siūlau perskaityti DELFI portale publikuotą mano straipsnį:  http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/slapenas-auksinis-dviratis.d?id=58975493

Smulkus verslas, kaip gyvenimo būdas Amerikoje

Mūsų ekonomikos jėga iš tiesų priklauso nuo smulkaus verslo išsivystymo. Svarbiausia, kad kiekvienas amerikietis tikėtų, savo sėkmės galimybėmis. O pats geriausias būdas kurti darbo vietas – palikti smulkiam verslui lėšas gamybos vystymui“. – Dž.Bušas jaunesnysis.

Skirtingai nuo pas mus susiklosčiusios nuomonės, Amerikoje svarbiausias darbdavys ne stambus, o smulkus ir vidutinis verslas, kuriame dirba du trečdaliai gyventojų ir sukuria daugiau kai 60  proc. šalies BVP. Be viso to apie ketvirtadalis valstybinių užsakymų tradiciškai tenka šiam efektyviam sektoriui, vystančiam mokslą ir inovacijas. Šis sektorius garantuoja daugiau kaip ketvirtadalį viso šalies prekių ir paslaugų eksporto (apie 300 mlrd. dolerių per metus). Didžioji dalis atradimų ir išradimų – smulkaus verslo rezultatas, kurių  dėka registruojama 13 kartų daugiau patentų,  nei stambiose įmonėse. Netgi daugelio lėktuvų, malūnsparnių, kondicionierių, personalinių kompiuterių ir kitose „rimtose“ gamybos srityse laimėjimai buvo pasiekti dalyvaujant smulkiajam verslui. Pagal JAV atliktos apklausos rezultatus, iki 90 procentų gyventojų pozityviai vertina smulkųjį verslą. Ir tai nieko nestebina, nes jis kiekvienais metais sukuria tris darbo vietas iš keturių.

Nors vertinimo kriterijai, priskiriant įmones smulkioms ar didelėms Amerikoje ir Europoje šiek tiek skiriasi, tačiau neginčijamas faktas yra tai, kad Amerikoje suskaičiuojama apie 6 mln. mažų įmonių, kur dirbančiųjų skaičius iki 20 žmonių ir veikia  apie 18,3 mln. individualių įmonių.

Smulkus ir vidutinis verslas JAV išsivystė Didžiosios Depresijos metu, kaip pagrindinė kovos priemonė su šalį apėmusia krize. Nuo to laiko vyriausybė, nepriklausomai nuo partiškumo, įsiklauso į verslo problemas ir pastoviai dirba kurdama jam maksimaliai komfortines sąlygas.

Šiam tikslui ir buvo sukurta „JAV Smulkaus verslo administracija“ (US Small Business Administration) – nepriklausoma federalinė tarnyba vyriausybės sudėtyje, atskaitinga prezidentui, atstovaujanti smulkaus verslo interesus  vyriausybiniame lygyje. Jos vadovą skiria šalies Prezidentas, Kongresui pritarus. Kongresas tvirtina šios administracijos biudžetą ir veiklos kryptis. Tokiu būdu ši tarnyba turi aukštą statusą valstybės valdyme ir visuomenės gyvenime.

Keturi smulkaus verslo atramos taškai

Pagrindiniai JAV Smulkaus verslo administracijos“ uždaviniai yra teikti finansinę ir konsultacinę pagalbą, gaunat valstybinius užsakymus ir sudarant sutartis su stambiomis kompanijomis.

  1. Apsauga

Administracija – kolektyvinis juristas ir lobistas. Ne paslaptis, kad stambus kapitalas ir korporacijos visada turės daugiau galimybių lobuoti („prastumti“ įstatymo projektą lobistiniu keliu) naudingus sau įstatymus. Siekiant išlyginti šias galimybes, administracijoje dirba Smulkaus verslo interesų apsaugos skyrius, kuris peržiūri visus Kongrese svarstomus įstatymus ir dalyvauja jų klausymuose. Skyrius atlieka naujai priimamų įstatymų poveikio smulkiam verslui vertinimą, teikia pasiūlymus ir, reikalui esant, su Kongreso pagalba gali blokuoti „ypač kenksmingus“ teisės aktus. Vyriausią šio skyriaus juriskonsultą skiria šalies Prezidentas.

  1. Informacinis verslo vystymosi palaikymas

Verslo įgūdžių apmokymai, finansavimo šaltinių paieška ir vystymosi sąlygų sudarymas veikiančioms įmonėms vykdomas šios Administracijos kartu su valstijų universitetais specialiai tam sukurtuose Verslo vystymo centruose. Visi šiam tikslui pasitelkiami dėstytojai ir konsultantai privalo turėti asmeninę darbo patirtį versle. Verslo vystymo centrai finansuojami dalinai iš biudžeto ir nesiekia pelno. Naudą iš šių centrų veiklos valstybė gauna per mokesčius gaunamus į biudžetą iš priaugančio verslo ir naujai kuriamų darbo vietų. Yra statistiškai pagrįsta, kad keturios iš penkių smulkių įmonių praėjusių apmokymus ir gavusių konsultacijas šiuose centruose, išlaiko veiklos tęstinumą daugiau kaip 5 metus. O savarankiškai įkurtų įmonių tarpe, rinkoje išlieka tik viena iš penkių.

Verslo centrų veikla vystoma šiomis kryptimis:

  • Norinčių pradėti savo verslą grupių sudarymas, verslo planų parengimas, verslo kūrimo procedūrų išaiškinimas, techninis – ekonominis verslo projektų pagrindimas;
  • Marketingo tyrimų duomenų suteikimas, ekonominių prognozių, rinkos tendecijų analizė, realizavimo ir tiekimo rinkų paieška;
  • Dokumentų parengimas dalyvaujant konkursuose valstybiniam užsakymui gauti, sertifikavimas ir veiklos akreditacijos valstybinių užsakymų atlikėjų sąraše;
  • Tarpininkavimas finansavimo šaltinių paieškoje ir prieinant prie vyriausybinių smulkaus verslo palaikymo programų.
  • Dokumentų parengimas gaunant kreditus veiklos finansavimui;
  • Pastovios konsultacijos, seminarai, praktiniai užsiėmimai.

Paprastai sakant, tai savotiški „vairavimo kursai verslo keliuose“. Šių centrų veikla nukreipta į įvairiausių smulkaus verslo galimybių pradedantiesiems populiarinimą, siekiant pačių geriausių rezultatų savo šalyje.

  1. Valstybiniai užsakymai

Administracija prižiūri kaip vykdoma, Mažų įmonių įstatymo nuostata ne mažiau 23 proc. federalinio biudžeto lėšų prekių ir paslaugų pirkimams skirti smulkiajam verslui. Jei paaiškėja kad užsakymas pernelyg didelis, jis padalinamas į subužsakymus. Administracija apie tai informuoja mažąsias įmones, išaiškina joms dalyvavimo galimybes ir apmoko.

  1. Pagalba verslui gaunant kreditus ir teikiant garantijas verlo kreditams.

Administracija, savo programos ribose, turi galimybes valstybės sąskaita padengti iki 75 procentų kreditinių įsipareigojimų. Tai leidžia prailginti bankų suteikiamo kreditavimo laiką nuo 5 iki 15 metų. Be to, administracija gali subsidijuoti smulkųjį verslą savo turimo biudžeto sąskaita. Ir dar…

Bet kol kas čia ir sustokime.

Svarbu atkreipti dėmesį – visa ši veikla veikia kaip vieninga valstybinė sistema. Ji taip sukonstruota, kad net pasikeitus vadžiai Baltuosiuose rūmuose ar Kongrese, išsaugomas svarbiausias nacijos pasiekimas – palankus investicinis klimatas patiems svarbiausiems valstybės investuotojams – savo šalies piliečiams.

Šaltiniai:

* – http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/tikimasi-kad-es-parama-padidins-smulkiojo-verslo-galimybes-662-628525

** –  http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Business_economy_-_size_class_analysis

*** – Seimo Verslo ir užimtumo komisijos nuostatai –  http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=964&p_k=1&p_t=11109

**** – http://www.delfi.lt/archive/isiauliene-kaip-atkursime-sulauzyta-valstybes-ekonomikos-stubura.d?id=59379507

 

Tai pat žiūrėkite

LENKŲ MAŽUMĄ SUDARANTYS GYVENTOJAI, PIRMIAUSIAI YRA LIETUVOS PILIEČIAI

Kaip jau esu rašęs savo straipsnyje „Tikrų kovu debatuose nebuvo, kaip ir pačių debatų“, taip …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *