Ataskaita rinkėjams: „Buvusios valdžios problema Raudonėje – provokacija ar nemokamas sūris?”

WP_20150427_004Pirma darbo diena Jurbarko rajono savivaldybėje prasidėjo nuo „malonaus“ siurprizo. Konsultavimo paslaugomis užsiimančios UAB „ADEMO GRUPĖ“ atstovas informavo apie teorinę galimybę gauti daugiau kaip 13 mln. litų finansavimą Raudonės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projekto įgyvendinimui iš besibaigiančio 2007 – 2013 finansinio laikotarpio.

Nežinau kodėl į šį projektą buvusi rajono valdžia žvelgė pro pirštus (išsiaiškinti ir prie to dar teks sugrįžti ateityje). Pasitraukiančios valdžios atstovai išlaikė „kapų tylą“ ir nebuvo linkę perduoti kokią nors su šiuo klausimu susijusią informaciją ar dokumentus. Džiaugsmingą nusiteikimą dėl netikėtos galimybės greičiau, nei galima buvo tikėtis, patenkinti Raudonės gyventojų lūkesčius, aptemdė tik žodžiu pagarsinta sąlyga, kad projekto finansavimas galėtų būti vykdomas „atgaline data“, tarsi laiką būtų įmanoma pasukti 22 mėnesius atgal.

Maža to, pagal galiojančias finansavimo sąlygas, jei nebus spėta įgyvendinti projekto maždaug per penkis mėnesius, t. y. iki rugsėjo 30 dienos, (nors projekte įgyvendinimui yra numatyti 22 mėnesiai) savivaldybė sulauks ne tik griežtų sankcijų iš ES paramą administruojančių struktūrų, bet ir atsiras prievolė padengti visų neatliktų iki numatytos datos darbų kaštus. Buvo užsiminta, kad nesėkmės atveju tai gali turėti neigiamos įtakos ir būsimų projektų, 2014-2020 laikotarpiu, finansavimo skyrimui.

Ir nors rajono vadovams nebuvo pateiktas joks oficialus dokumentas apie galimą finansavimą iš pasibaigusio laikotarpio, keistu būdu gandai apie „neribotas naujas finansines galimybes“, nuo kurių naujoji valdžia neva bando atsisakyti, pasiekė Raudonės gyventojus.

Skubos naudą – velniai gaudo

Gegužės 27 dieną buvo suorganizuotas susitikimas su Raudonės gyventojais tam, kad aptarti senai laukiamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projekto įgyvendinimo galimybes Raudonės seniūnijoje ir išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes bei sąlygas.

Pasklidus gandams apie tariamai galimą, ilgai laukto Raudonės vandentvarkos projekto finansavimą, buvo sužadinti Raudonės miestelio gyventojų senai puoselėti lūkesčiai, paremti pačiais geriausiais ketinimais – pagaliau turėti civilizuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, panaudojant valymo įrenginius.

Tačiau problema tame, kad pinigų šiems lūkesčiams realizuoti niekas nematė ir jokio tai patvirtinančio oficialaus dokumento Jurbarko rajono savivaldybė negavo, o visos sukilusios aistros remiasi aktyviai viešinama prielaida, kad Aplinkos ministerija, susiskaičiavusi 2007 – 2013 finansiniame laikotarpyje nepanaudotus ar sutaupytus pinigus, galbūt galėtų skirti virš 13 mln. Lt Raudonės projekto įgyvendinimui, jei tik savivaldybė operatyviai kreiptųsi su paraiška pinigams gauti.

Tiesos tame tik tiek, kad tokį, jokiais dokumentais nepagrįstą, pasiūlymą Jurbarko savivaldybės vadovams, jau pirmą jų darbo dieną, pateikė šiuo projekto įgyvendinimu suinteresuotas UAB „ADEMO GRUPĖ“ pardavimų direktorius Nerijus Juškaitis.

Iš pirmo žvilgsnio galima būtų džiaugtis ir viską vertinti gana optimistiškai – Aplinkos ministerija panaudos „degančius“ ES pinigus, konkursą laimėjusi kompanija gaus didelės apimties užsakymą (dalis iš 16-os subrangovinių organizacijų taip pat turės darbo), konsultantai gaus sėkmės dividendus.

Tačiau paanalizavus aplinkybes aiškėja,  kad reikės per 5 mėnesius padaryti tai, kas projekte buvo numatoma atlikti per 22 mėnesius, o nespėjus laiku užbaigti šio projekto įgyvendinimo bei jam keliamų finansavimo sąlygų, Jurbarko rajono savivaldybei iškils poreikis papildomai skolintis nuo 5 iki 7 milijonų litų, norint padengti neplanuotas sąskaitas ir tikėtinas sankcijas. Na o skolą, vėliau ar anksčiau teks dengti visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Šiuos kilusius nuogąstavimus patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) balandžio 23 dieną gautas raštas apie šio projekto procedūrų vertinimo dokumentų patikrinimą ir nustatytus trūkumus. Tarpe visų nustatytų trūkumų pacituosiu tik 12. punktą: „Sutarties trukmė yra 22 mėn. po sutarties pasirašymo ir numatyta galimybė pratęsti sutartį du kartus po 3 mėn. atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Aprašo 24 p. nuostata maksimalus veiklų įgyvendinimo terminas yra 2015-09-30. Atsižvelgiant į tai, išlaidas, kurios būtų patirtos po veiklų įgyvendinimo termino pabaigos, projekto vykdytojas turėtų padengti nuosavomis lėšomis.“ Galutinė išvada šiame rašte skamba nedviprasmiškai: „…derinimui pateiktiems dokumentams nepritariame“ (tekstas paryškintas – S.L.).

Taigi trumpai tariant, situacija tokia: jei Jurbarko savivaldybė kreiptųsi ir gautų tai, ko niekas oficialiai dar nėra net pasiūlęs, optimistiškai įvertinus visas aplinkybes ir realias galimybes, daugiau nei tikėtina, kad atsirastų  neplanuota „skylė“ savivaldybės biudžete nuo 5 iki 7 milijonų litų.

Kai kas ko gero pasakys, kad visada galima pasiskolinti. Tačiau taip padarius neabejotinai kils grėsmė savivaldybės galimybėms koofinansuoti ir kitus būsimus projektus 2014 – 2020 metų ES paramos laikotarpyje. Žinant, kad šis laikotarpis greičiausiai bus paskutinis, gaunant paramą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tai tokios „staigmenos“ gali labai skaudžiai atsiliepti kitų būsimų projektų įgyvendinimui.

Susitikimo metu įsiminė vienas iš paskutinių gautų klausimų: „Vicemere, jei gyventumėte Raudonėje ar daugiau skirtumėte dėmesio šio projekto įgyvendinimui?“. Šiame klausime jautėsi ir nuoskauda ir įtarumas, kad Raudonės gyventojų poreikiai gali būti vertinami atsainiai. Mano požiūris gana paprastas – neįgyvendinus Raudonės gyventojų lūkesčių, sunku būtų tikėtis sukurti ne tik vieningus turistinius maršrutus šalia Nemuno upės, bet ir išliktų labai apribotos galimybės kurti naujas darbo vietas bei kiekvienam gyventojui gerinti savo gyvenamąją aplinką.

Todėl būtina dėti visas pastangas šį projektą įgyvendinti, tačiau tik teisėtomis priemonėmis, per realų laikotarpį ir be milžiniškų finansinių nuostolių savivaldybės biudžetui.

 

Saulius Lapėnas

Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Tai pat žiūrėkite

UŽ KĄ BALSUOTI, O UŽ KĄ GALI BŪTI ITIN PAVOJINGA!

Už ką balsuoti?             Pastarosiomis dienomis šį klausimą man užduoda vis dažniau. Neturiu jokio noro …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *