Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Iš karto pastebėsiu, kad rašau ne pseudoliberalų, ir ne neoliberalų vardu, o atstovaudamas klasikinio liberalizmo pozicijas.
Žinau, kad daugelis yra tapę melagingos propagandos aukomis ir šventai tiki, kad kovo 8 – tai sovietinių laikų šventė, kurios šventimas kaip ir nebūdingas mūsų dabartinei visuomenei. Net ir lietuviškos Vikipedijos puslapyje ši šventė siejama su sovietiniais laikais, o ir daugelis yra linkę šią šventę apibūdinti sovietinės ideologijos štampais.
Laikas būtų atskirti melagingus mitus nuo tikrovės ir sužinoti tikrą šios šventės atsiradimo istoriją ir reikšmę. O kartu linkiu visoms Lietuvos moterims be dvejonių priimti sveikinimus ir gėles, nesitikint sulaukti galimų priekaištų dėl „ideologinių motyvų“. Šios šventės istorija – tai liberalaus judėjimo kova už žmogaus teises, kuri prasidėjo gerokai prieš atsirandant sovietinei diktatūrai. Tai pilietinės visuomenės vystymosi gyva istorija, kupina tragedijų ir pasiaukojimo, kuri tebesitęsia ir mūsų dienomis. Bet pradžiai keletas įdomių faktų iš netolimos praeities.
Dar visai nesenai moterims nebuvo leidžiama bėgti…
1967 metais JAV žymaus „Bostono maratono“ varžybų metu kilo skandalas. Renginio organizatorius tarp bėgikų staiga pastebėjo moterį. Šaukdamas „nešdinkis iš mano maratono“ jis pabandė jėga išstumti bėgikę. Laimei vienas iš bėgikų – vyras ją užstojo (tarp kitko jis vėliau tapo jos vyru), ir mergina gavo galimybę pasiekti finišą. Taip išgarsėjusi bėgikė, žurnalistė ir visuomenės veikėja Katrina Svitcer (Kathrine Switzer) tapo pirmąja moterimi, bėgusia Bostono maratone, nežiūrint į draudimą jame dalyvauti moterims.
https://www.youtube.com/watch?v=fOGXvBAmTsY
Šio incidento vaizdai sudrebino Ameriką ir Bostono atletų asociacija (Boston Athletic Association) uždraudė moterų dalyvavimą, jų nuomone, išskirtinai vyriško sporto rungtyse. Pažeidusioms šias sąlygas, jie grasinosi atimti teisę dalyvauti bet kokiose kitose varžybose. Tačiau Katrina Svitcer kartu su kitomis bėgikėmis, įtikino sporto biurokratus ir jau 1972 metais moterys gavo teisę dalyvauti Bostono maratone.
Atrodytų smulkmena, – kam tiek kovoti dėl galimybės dalyvauti varžybose? Tačiau kaip dažnai mes užmirštame svarbias „smulkmenas“, kurios jau tapo mūsų gyvenimo norma? Tik 44 metai mus skiria nuo to laiko, kai moterys gavo teisę dalyvauti rinkimuose – civilizuotos Europos viduryje, Šveicarijoje tik 1971 metais moterys išsikovojo šią teisę, po ilgai vykusios kovos.
Kovo 8 istorija – kovos už elementarias žmogaus teises istorija, kuri tapo įprasta gyvenimo norma
Lygių socialinių teisų idėja tarp moterų ir vyrų vystėsi nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos XVIII amžiuje ir yra susijusi su žmogaus „prigimtinių teisių ir laisvių“ koncepcijos įtvirtinimu.
Liberalams XIX amžiuje – lygių pilietinių teisių šalininkams, pirmiausia buvo svarbios lygios juridinės ir formalios žmogaus teisės ginant savo interesus. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje, JAV ir daugelyje kitų šalių galiojo teisinės nuostatos, kad „teisiškai moteris negali egzistuoti be tėvo ar vyro, kuris ir balsuoja jos vardu ir bendrai vardan šeimos interesų“; be jų sutikimo moterys neturi teisės sudaryti sutartis, negali turėti nuosavybės, savarankiškai dalyvauti teisme.
Lengva suprasti moterų nusivylimą, kai jos suvokė, kad viskas kas buvo kalbama apie „Laisvę, lygybę ir brolybę“, ar net „JAV Nepriklausomybės deklaracijoje“ – neturėjo nieko bendro su jų padėtimi. (Ko vertas faktas, kad po Pilietinio karo Amerikoje išlaisvinti iš vergijos vyrai, būdami išeiviais iš Afrikos, gavo balsavimo teisę renkti šalies prezidentą ir dalyvauti rinkimuose 50 metų anksčiau (15-a JAV Konstitucijos pataisa priimta 1870 metais), nei tai buvo leista moterims (19-a JAV Konstitucijos pataisa priimta 1920 metais). Negi jas laikė blogesnėmis, nei vakarykščiai vergai?)
Suklysite, jei galvosite, kad tokia žeminanti moteris padėtis galiojo visur. Ko gero nustebsite, tačiau islamo šalyse moterys jau daugelį amžių naudojosi tradicine nuosavybės, paveldėjimo teise ir net galėjo užsiimti verslu. Ir tai nebuvo kažkokia nuolaida iš vyrų pusės. To reikalavo religinės tradicijos. Užtenka tik prisiminti, kad mylima ir vienintelė, iki savo mirties, Mahometo žmona buvo stambi verslininkė ir investuotoja. Harvardo universiteto profesorius Nojus Feldmanas (Noah Feldman) pastebi: „Kai kolonizacijos metu anglai kūrė savo juridinę sistemą musulmoniškose šalyse, rezultatas buvo vienas – moterys neteko svarbiausių savo teisių, įtvirtintų islamo įstatymuose. Vargu ar tai galima buvo laikyti progresu siekiant lyčių lygybės.“*
Įdomus faktas, kad mūsų dienomis pradėta naudoti juridinė sutartis tarp sutuoktinų, jau senai egzistuoja islamo šalyse. Santuoka islame – jau tada buvo sutartis lygiateisių prieš dievą žmonių, numatanti ne tik pareigas, bet ir skyrybas žmonos iniciatyva. Ir jei pagal islamo įstatymus vyras privalėjo išlaikyti šeimą, tai žmona to neprivalėjo daryti ir galėjo laisvai disponuoti savo pajamomis. Prancūzijoje ši teisė moterims buvo suteikta tik 1907 metais ir tai tik su išlygomis.
Teisės tyrinėtojai tvirtina, kad moterys, pagal islamą, turėjo gerokai daugiau teisių, nei kai kuriose XX amžiaus vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, vedusių moterų teisės apribojimai pagal Prancūzijos įstatymus galiojo iki 1965 metų.**
Ko gero, tokie santykiai Prancūzijoje paaiškina, kodėl 1793 metais buvo pasmerkta mirčiai žymi liberali rašytoja ir visuomenės veikėja Olimpija de Guž (Olympe de Gouges) – pirmoji moteris Europoje išdrįsusi paskelbti „Moters ir pilietės teisių deklaraciją“, pasakiusią: „Jei moteriai už įsitikinimus leidžiama užlipti ant ešafoto, tai jai turi būti leidžiama įeiti ir į parlamentą“. Po mirties nuosprendžio įvykdymo, visoje Prancūzijoje moterų sąjungos buvo uždraustos, o moterims buvo ribojama teisė dalyvauti bet kokiuose viešuose renginiuose.
Judėjimas už moters teises plėtėsi ir kitose šalyse. Anglijoje 1792 metais Merė Viltonskraft išleido knygą „Ginant moterų teises“, kurioje įrodinėjo pilietinių teisių suteikimą visiems be išimčių. Laimei ji išvengė panašios žūties, kaip daugelis jos kolegių Prancūzijoje. Tačiau tai buvo pavieniai bandymai pasiekti teisingumą.
Galų gale 1848 metais JAV miestelyje Seneka-Folz (Niujorko valstijoje) pirmoje moterų teises gvildenančioje konferencijoje, kurioje dalyvavo 200 moterų ir 40 vyrų, po audringų diskusijų buvo priimta deklaracija, tapusi pagrindu organizacijų už moterų lygiateisiškumą ir balsavimo teises atsiradimui.
Neskaitlingos moterų grupės Amerikoje ir Europoje XX amžiaus pradžioje pradėjo jungtis į įtakingas nacionalines koalicijas ir asociacijas, kovojančias neprievartiniais metodais už elementarias teises. Jau 1870 metais pirmieji universitetai Europoje atvėrė savo duris studentėms. Tačiau prireikė dar beveik 100 metų įnirtingos kovos, kad realybe taptų pagrindinis reikalavimas – visuotina rinkimų teisė moterims.
Kovo 8 gimė Amerikoje
Gana dažnai įvairių publikacijų autoriai visus šios šventės atsiradimo nuopelnus priskiria 1910 metais Danijoje vykusiai tarptautinei Socializmo Internacionalo konferencijai, kurioje Klara Cetkin kartu su kolegėmis pasiūlė kovo 19 švęsti Tarptautinė moters dieną. Būtent 1911 metų kovo 19 dieną buvo pirmą kartą paminėta Tarptautinė moterų solidarumo diena Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Tai kodėl mes švenčiam ne 19, o 8 dieną? O gal tai kita šventė?
Atsakymas paprastas – todėl, kad iki 1910 metų kova už lygias moterų teises jau senai ir aktyviai vyko, o kovo 8 jau daugelį metų reguliariai buvo švenčiama dėka Amerikos sufražisčių judėjimo. Judėjimo pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio „suffrage“ – balso teisė. Ir nuo XIX amžiaus šis judėjimas išsiplėtė Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Reikalaudamos lygių teisių, sufražistės, kaip tikros liberalės, aktyviai taikė pilietinio pasipriešinimo be prievartos metodus: prikaldavo save prie vartų, susėsdavo ant bėgių, rengdavo demonstracijas ir stovėdavo su plakatais gatvėse. Jas mušdavo ir sodindavo į kalėjimus, tačiau judėjimas kiekvienais metais vis plėtėsi.
– 1857 m. kovo 8 dieną – moterys, dirbančios po 16 valandų už minimalų atlygį darbužių siuvimo fabrikuose Niujorke, JAV, surengė demonstraciją, kurią išvaikė policija.
– 1884 m kovo 8 dieną – aktyvi visuomenininkė amerikietė ir kovotoja už moterų teises Siuzana Braunel Entoni (Susan Brownell Anthony) kalbėjusi Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų Juridiniame komitete, reikalavo priimti JAV Konstitucijos 19 pataisą, suteikiančią moterims teisę balsuoti. Tai pasiekti po ilgos kovos pavyko tik 1920 metais.
– 1908 kovo 8 dieną – jau 15 tūkstančių moterų dalyvavo demonstracijoje Niujorke, reikalaudamos sutrumpinti darbo laiką, tokio paties uždarbio kaip vyrams, rinkimų teisės ir uždrausti vaikų išnaudojimą darbuose.
Taigi kyla klausimas, kodėl 1910 metų konferencijoje buvo nuspręsta ne kovo 8, o kovo 19 dieną? Tyrinėtojai nurodo, kad Socialistinio internacionalo vadovai draudė savo nariams palaikyti sufražisčių judėjimą. Klara Cetkin, suprasdama šios kovos reikšmę ir jėgą, stengėsi rasti kompromisinį sprendimą, iš vienos pusės ji palaikė kovą už lygias teises, tačiau iš kitos pusės perkėlus datą, atsirado galimybė panaudoti tai savo politiniams tikslams, kaip visiškai naują šventę – be būtinumo nurodyti jau egzistuojantį liberalų judėjimą. Laimei istorija viską sudėliojo į savo vietas ir šiandien mes minime kovo 8 kartu su visu pasauliu.
1977 metų gruodžio mėnesį Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėja kovo 8 paskelbė kovos už moters teises diena.
Kovo 8 dienos reikšmė mūsų dienomis
2011 metais JAV švenčiant Tarptautinės moters dienos 100 metų jubiliejų, buvo apdovanota 10 moterų iš įvairiausių šalių už didvyriškumą (International Women of Courage Award). Apdovanojimus įteikė Mišelė Obama ir valstybės sekretorė Hilari Klinton.
Ceremonijos metu Mišelė Obama pasakė: „Šios moterys atstovauja skirtingas šalis, tačiau kiekviena iš jų priėmė svarbų apsisprendimą, kad negali taikytis su neteisybe. Kiekviena iš jų nusprendė, kad negali susitaikyti diskriminacija ir korupcija. Negali tylėti priespaudoje, skurde ir nelygybėje. Ir kiekviena čia esanti nutarė veikti. Nusprendė klabėti, spausdinti straipsnius, teikti ieškinius teisme, kandidatuoti į oficialius postus, atidaryti mokyklas. Tai darydamos, jos rizikavo savimi ir savo šeima. Joms buvo grasinama. Jos buvo mušamos, jas grobdavo, uždarydavo kalėjimuose, kankino“.
Kovo 8 šventės aktualumas pabrėžiamas vienos iš Liberalų internacionalo narės (šio internacionalo Manifesto neoficialų tekstą galite rasti čia) ir didžiausios Europoje liberalių jėgų ALDE partijos tinklalapyje: „Kovo 8 – Tarptautinė moters diena ne tik lygybės šventė. Tai daug daugiau. Net ir šiandien visame pasaulyje – moterys nėra vertinamos kaip lygiavertės partnerės visuomenėje. Prekyba žmonėmis, išnaudojimas, prievarta, atstovavimo nebuvimas, politinė nelygybė ir mažesni atlyginimai, – tai problemos ne tik besivystančiose šalyse, bet pasireiškia visur. – Čia ir dabar. Visur, kur piktnaudžiaujama valdžia, kur diskriminuojamos moterys – viso pasaulio liberalams tai pats svarbiausias uždavinys, naikinant šias negeroves.***
Moterų teisių svarbą viso pasaulio progresui savo kalboje pabrėžė ir Jungtinių tautų organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas, sveikindamas su kovo 8 švente: „Pasaulis niekada nepasieks 100 procentų savo tikslų, jei 50 procentų gyventojų negalės realizuoti savo potencialo. Išlaisvindami moterų energiją, mes garantuojame ateitį visiems. Moterų galimybių išplėtimas – tai visos žmonijos galimybių išplėtimas. Neužmirškime tai!”****
SU ŠVENTE, MIELOS MOTERYS!
Ir nuotaikos pakylėjimui siūlau paklausyti dainą sukurtą ir atliktą įvairių šalių atlikėjų, Jungtinių tautų organizacijos užsakymu, švenčiant Tarptautinę moters dieną kovo 8!
https://www.youtube.com/watch?v=Dnq2QeCvwpw
P.S.: Papildyti straipsnį tokių žymių žmonių, kaip Romos popiežiaus Pranciškaus ir JAV Prezidento Barako Obamos sveikinimais nusprendžiau, pastebėjęs keistą mūsų šalies žiniasklaidos norą juos ignoruoti. Ir jei Popiežiaus Pranciškaus sveikinimą radau, tai ne ką mažiau svarbų JAV Prezidento sveikinimo tekstą teko versti pačiam (nuorodą į Baltųjų Rūmų portalą rasite straipsnio pabaigoje).
2015.03.08 – Kovo 8-ąją minimos Moters dienos proga Romos Popiežius pasveikino visas moteris.
Popiežius Pranciškus kalbėjo sekmadienio vidudienio maldos dalyviams Šventojo Petro aikštėje po „Viešpaties Angelo“ maldos.
„Šiandien, kovo 8-ąją, sveikinu visas moteris, kurios kasdien stengiasi sukurti žmoniškesnę ir svetingesnę visuomenę. Mano broliška padėka, pridūrė popiežius, visoms moterims, kurios šimtais būdų liudija Evangeliją ir darbuojasi Bažnyčioje. Mums tai proga pakartoti, kokios svarbios moterys ir koks reikalingas jų vaidmuo gyvenime. Pasaulis, kuriame moterys marginalizuojamos yra nevaisingas, nes moterys ne tik dovanoja gyvybę, bet ir perduota gebėjimą matyti toliau, moterys perduoda gebėjimą matyti pasaulį kitomis akimis, leidžia pajusti dalykus kūrybingesne, kantresne ir jautresne širdimi. (Užtikrinu savo) maldą ir (suteikiu) ypatingą palaiminimą visoms moterims, esančioms šioje aikštėje ir visoms moterims. Sveikinu!“
http://lt.radiovaticana.va/news/2015/03/08/popiežius_pasveikino_visas_moteris/1127921
2015.03.08 JAV prezidentas Barakas Obama pasveikino viso pasaulio moteris su kovo 8, ir išreiškė paramą žmonių lygioms teisėms visose šalyse.
Baltuosiuose rūmuose paskelbtame JAV Prezidento pranešime teigiama:
„Moterys įneša neįkainuojamą indėlį į mūsų pasaulio vystymąsi. Jos ir verslininkės, ir fermerės, pedagogės, mokslininkės, menininkės, kariškės, motinos, valstybių vadovės – šis sąrašas begalinis. Be jų ekonomika žlugtų, politinė sistema degraduotų, o šeimos ir bendruomenės iširtų. Nežiūrint į tai su moterimis kartais elgiamasi, kaip su antrarūšiais žmonėmis. Jų gebėjimai neįvertinami, o jų žmogaus teisės – teisė į mokslą, teisė į saviraišką, į gyvenimą be prievartos, į laisvą savo gyvenimo palydovo pasirinkimą – pastoviai pažeidžiamos. Ši takoskyra tarp moters vaidmens mūsų gyvenime ir kasdien pasireiškiančia diskriminacija – yra viena didžiausių neteisybių mūsų pasaulyje. Šią Tarptautinės moters dieną mes vėl patvirtinam savo pasiryžimą tai ištaisyti.
Pirmiausia būtina padėti siekti mokslo mergaitėms. Šiuo metu 62 milijonai mergaičių visame pasaulyje nelanko mokyklos. Milijonai žmonių gali netekti galimybės siekti išsilavinimo. Šią savaitę, Mišelė ir aš paskelbėme iniciatyvą „Tegu mergaitės mokosi“, kad panaikintume kliūtis – ekonomines, politines ir kultūrines – kurios trukdo mergaitėms, norinčioms mokytis.
Esu įsitikinęs, kad pasaulis, kuriame į moteris ir mergaites žiūrima taip pat kaip į vyrus ir berniukus, yra saugesnis, stabilesnis ir daugiau klestintis. Be šios materialios naudos, tai gėrio ir blogio klausimas. Moterys ir mergaitės lygiateisiai ir gerbtini žmonės. Jos nusipelno pagarbos kiekvieną dieną ir visur. Mano administracija dirbs, kad tai pasiektume“.
The White House – March 08, 2015
Statement of President Barack Obama Commemorating International Women’s Day
––-
* – The New York Times, Noah Feldman – Why Shariah? http://www.nytimes.com/2008/03/16/magazine/16Shariah-t.html?pagewanted=all&_r=0)
.** – Badr, Gamal M., «Islamic Criminal Justice» The American Journal of Comparative Law 32 (1): 167—169
*** – http://www.aldeparty.eu/en/news/international-womens-day-does-it-matter
**** – http://www.un.org/en/events/womensday/, http://www.un.org/ru/events/womensday/
