Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
arba „Galimybės yra, bet ar visiems”?
Tapo aišku, Jurbarko savivaldybė aktyviai investuoja lėšas – beveik 17 tūkst. Lt – į ne mūsų rajono privačias įmones. Privataus verslo palaikymas sveikintinas. Bet gal vertėjo šias lėšas panaudoti su didesne nauda vietiniams gyventojams? Liko tik išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu tokia malonę savivaldybėje nusprendė suteikti, kai pastaruosius metus tik ir tesigirdi kalbos lėšų trūkumą būtiniausioms reikmėms ir būtinumą taupyti, net ir socialines paslaugas teikiančių įmonių sąskaita. Tačiau svarbiausia yra sužinoti, kokia iš viso to bus nauda mūsų kraštui?
Pabandykim išsiaiškinti. Juk rūpestingas šeimininkas, samdydamas už šimtą litų dažytoją, nepatingi pasidomėti atsiliepimais apie samdomą darbuotoją. O čia gerokai didesnės išlaidos gerokai svarbesniems tikslams pasiekti, tad visuomenės kontrolė tiesiog būtina, kad viskas būtų pakankamai skaidru ir nedviprasmiškai aišku.
Taigi, Jurbarko savivaldybės vadovai, baigiantis savo kadencijai, ryžosi investuoti 16 900 Lt į Investicijų pritraukimo galimybių studijos (toliau – Studija) parengimą. Tai kažkas netikėto, įvertinus buvusius kritinius teiginius apie finansinių ir ekonominių nepriteklių kamuojamos savivaldybės neveiklumą pritraukiant investicijas. Juk, tenka pripažinti, savivaldybė šiandien suveda galą su galu tik taupydama socialines paslaugas teikiančių įmonių sąskaita ir mažindama įvairias socialines išmokas. O apie investicijas, kurios skatintų naujų darbo vietų atsiradimą, kol kas galima tik pasvajoti.
Uždaras posėdis? (ar „vestuvės be jaunųjų“?)
Nors ir nekviestas, dalyvavau lapkričio mėnesį Jurbarko savivaldybės didžiojoje salėje vykusiame Investicijų pritraukimo galimybių studijos (toliau – Studija), kurią šių metų rugpjūčio mėnesį užsakė Jurbarko savivaldybės vadovai, pirminiame pristatyme. Šio pristatymo nejaukiai pustuštėje salėje teko laukti ilgiau nei pusvalandį ir tai gerokai daugiau, nei galėtume pateisinti įprastu kelių minučių vėlavimu, tačiau atskleidė gana atsainų organizatorių požiūrį į šį renginį.
Galima spėti, kad Studija turėtų parodyti galimybes vietos verslininkams pasinaudoti ES parama ar atskleisti iki šiol neišnaudotas galimybes. Todėl keista buvo matyti tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamus verslininkus ir kelis Jurbarko savivaldybės tarybos narius. Pasiteiravus savivaldybės darbuotojų, tapo aišku, kad jie net nebuvo kviesti į šį pristatymą. Tai kokio rezultato galima tikėtis po tokio pirminio pristatymo?
Visas pristatymas buvo daugiau panašus į viešųjų ryšių akciją, kuria siekiama formuoti savivaldybės įvaizdį, o ne konstruktyviai svarstyti aplinkybes lemiančias investicijų stoką ar atskleisti iki šiol neišnaudojamus privalumus. Kodėl taip manau? Norint tokios studijos pagrindu pasiekti konkrečių rezultatų būtinas sutarimas ir vieningesnio požiūrio formavimas ne tik tarp Jurbarko savivaldybės tarybos narių, bet ir verslininkų, gyventojų bendruomenių įtraukimas į šiuos procesus. Ir kuo anksčiau jie bus įtraukti į šios studijos rengimą, tuo didesnė tikimybė, kad bus teigiami rezultatai.
Panašus sutarimas buvo pasiektas dar 2012 metų pavasarį, dabartinės savivaldybės tarybos kadencijos pradžioje, visų partijų sutarimu patvirtinus Investicijas skatinančių priemonių planą 2014 – 2020 metams ir ten užfiksuotus tikslus, uždavinius ir priemones. Tad tereikėjo kryptingai ir nuosekliai tęsti pradėti darbus. Vietoj to, metai iš metų reikalaujant numatytų atsiskaitymų apie vykdomas plane numatytas priemones, tekdavo išgirsti nerišlius pasiaiškinimus, tuščiažodžiavimą ir pažadus, kad jau kai tik pasirengsim, tai ir padarysim…
Galima tik nuspėti, kad dabartiniam rajono savivaldybės vadovui pritrūko valios ir jėgų įgyvendinti šį planą, juk būtent nuo mero keliamų uždavinių, priklauso savivaldybės administracijos veiklos prioritetai ir jų įgyvendinimas. Tačiau dabar aiškėja, kad šio plano įgyvendinimui trukdė idėjiniai motyvai. Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ (Nr. 86), aprašydama nesenai vykusį renginį, dalyvaujant Lietuvos finansų ministrui, po mero nuotrauka išryškino štai tokį teiginį: „Jurbarko rajono meras Ričardas Juška tvirtina, kad savivaldybė neturi jokių galimybių skatinti investicijas“. Jei tai tiesa, tai kokia prasmė užsakinėti gana brangiai kainuojančias studijas?
Įtartinai daug paslapčių.
Šią Studiją, pagal laikraščio „Mūsų laikas“ publikacijoje pateiktą informaciją, pristatė konsultacinės įmonės UAB „Consultus Magnus“ specialistas Donatas Bakutis. Tačiau laikraštyje „Šviesa“ randu jau kitą minėto specialisto atstovaujamos įmonės pavadinimą – „Baltic Business Solutions“. Tai tikrai ne laikraščių žurnalistų kaltė, čia kiekvienas galėjo suklysti, nes abi įmones atstovauja tas pats žmogus. Bet kuriuo atveju, taip ir liko neaišku, kam reikės teikti pasiūlymus ar pastebėjimus.
O išgirdus TV „Balticum“ Jurbarko žinios 2014 11 05 dienos reportaže mero patvirtinimą, kad Investicijų pritraukimo skatinimo priemonių planas jau buvo parengtas kadencijos pradžioje ir, kad šios Studijos dėka „galėsim palyginti ją su jau anksčiau patvirtintu skatinimo priemonių planu“, pasidarė visai nebeaišku – kas ką ir kodėl užsakė? Ar tai skirta realių investicijų paieškai, ar pasiteisinimui, kodėl planas, patvirtintas kadencijos pradžioje, nebuvo vykdomas?
Tuo labiau, kad tokius „galimybių tyrimus“ galima pastoviai vykdyti ir kartas nuo karto tai kartoti, nes galimybių visada galima rasti ir apriboti šias studijų paieškas gali tik kada nors pasibaigę užsakovo (savivaldybės) finansiniai ištekliai.
Jei buvusias galimybių studijas įmanoma lyginti su naujai atrandamomis galimybėmis, tai galimybių studiją lyginti su visuotinai suderintu ir patvirtintu investicijų skatinimo priemonių planu neįmanoma ir švelniai tariant, nekorektiška. Jei jau kyla noras atnaujinti šį planą (juk šiaip ar taip praėjo trys metai), tai reikia ne bandymų lyginti nesulyginamus dalykus, o rengti naują priemonių planą. Paprasčiau tariant ir grįžtant prie pavyzdžio apie rūpestingo šeimininko samdomą dažytoją, jei jau reikia nudažyti sieną, tai ar verta išlaidauti tyrimams, užduodant klausimą: „ar įmanoma tą sieną nudažyti“? Juk ir taip aišku, kad siena turi būti nudažyta.
Pasak šios studijos rengėjo UAB „Consultus Magnus“ (o gal „Baltic Business Solutions“) specialisto Donato Bakučio, šiuo metu svarbu surinkti informaciją ir idėjas, jas išanalizavus paruošti projektus, pagal kuriuos galėtų gauti finansavimą ne tik verslo subjektai (privačios įmonės), bet ir ne pelno siekiančios organizacijos, bendruomenės ir t.t.
Tačiau išlieka paslaptis, kokiu būdu tai bus atlikta. Dalyvavę pristatyme negavo jokios informacijos (lankstinukų, vizitinių kortelių) kur ir į ką galėtų kreiptis, jei būtų pastebėjimų, klausimų, pasiūlymų arba idėjų UAB „Consultus Magnus“ (o gal „Baltic Business Solutions“) specialistams. Taip ir liko neaišku kokia bus naudojama metodika (juk neįmanoma vykdyti rimtus tyrimus be tiesioginių dvipusių ryšių su gyventojais ir be jų dalyvavimo) ir kokiame pavidale bus pateikti tyrimų rezultatai?
Tikėtina, kad tai pavyks sužinoti sekančiame susitikime, kuris turėtų įvykti tik gruodžio mėnesį (tikėtina bus galimybė susipažinti ir su tyrimų rezultatais). Jei tik ir vėl neužmirš pakviesti suinteresuotų pusių atstovus.
Bandykim pasiaiškinti. (ar „batsiuvys be batų“?)
O kol kas negavęs iš pačių šio renginio organizatorių kokios nors naudingos informacijos apie šias kompanijas, o svarbiausia apie jų pasiekimus ir buvusius klientus bei įgyvendintus projektus, buvau priverstas paieškoti šios informacijos internete. Jei jie jau dedasi dideliais specialistais investicijų pritraukimo klausimais, tai su apgailestavimu galiu konstatuoti, kad informacijos apie juos ir jų „sėkmės istorijas“ neradau, išskyrus keletą bendrų frazių ir lozunginių teiginių, būdingų bet kurioms kitoms konsultacijų verslu užsiimančioms kompanijoms. Paieškos sistemos, kaip ir kiti žinomi informaciniai naujienų portalai nesuteikė bent kokios, viltingai nuteikiančios informacijos apie šių įmonių pasiekimus konsultacijų versle ar bent jau patenkintų, suteiktomis paslaugomis, užsakovų atsiliepimų.
Pasidomėjus atidžiau www.http://rekvizitai.vz.lt portale randu keletą įdomių detalių. „Baltic Business Solutions“ kasmetinė apyvarta nuo 2009 metų neviršija 100 tūkst. Lt, o darbuotojų skaičius varijuoja nuo 3 iki 5. Daugiau informacijos apie šią įmonę (joje dirbančių specialistų pavardes, kompetencijos įrodymus ar jos „sėkmės istorijas“) nepavyko rasti ir jos tinklalapyje www.bbso.lt
Apsilankius UAB „Consultus Magnus“ tinklalapyje www.consultusmagnus.com abejonių nesumažėja, nes visi teiginiai apie šios įmonės „sėkmės istorijas“ pateikti, nenurodant konkrečių šaltinių ar nuorodų pagal kurias galima būtų tokią informaciją patikrinti.
Pagaliau www.rekvizitai.vz.lt portale radau, kad „nuo 2012 metų Consultus Magnus, UAB dažniausiai dalyvauja Jurbarko rajono savivaldybės administracijos paskelbtuose konkursuose. O pagrindininis Consultus Magnus partneris viešuosiuose pirkimuose yra ta pati UAB „Baltic Business Solutions”.
Apie UAB „Consultus Magnus“ pasiekimus ir kompetenciją taip pat sunku susidaryti kokią nors nuomonę, nors metinė apyvarta tik keturis darbuotojus turinčioje įmonėje, nuo 2009 metų ir siekia vieną milijoną litų, tačiau sėkmės viešuosiuose pirkimuose koeficientas tik 29 proc.
Taigi spręskite patys, ar užsakyta Studija atrodys pakankamai įtikinama mums patiems (už 16900 Lt)?
Labai tikiuosi, kad po šio pirminio pristatymo seks gerokai rimčiau suorganizuoti renginiai, ne tik pristatantys Studijos „surastas“ galimybes investicijų pritraukimui, bet ir dalyvaujantys gaus informaciją, kam galima teikti pasiūlymus ir su kuo galima būtų konsultuotis vienu ar kitu klausimu.
Ir svarbiausia, tikiuosi Studijos rengėjai ir užsakovai į šį renginį, kuris planuojamas jau gruodžio mėnesį, neužmirš pakviesti verslininkų, bendruomenių vadovų ir savivaldybės tarybos narių.
