Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Apskritime PVM – išgalvotas netiesioginis (paprastam žmogui nepastebimas) mokestis, kurį nepastebimai ir net nesusimąstydami, kasdien moka kiekvienas iš mūsų. Šio mokesčio nėra JAV, o Didžiojoje Britanijoje Jums nereikėtų jo mokėti už duoną ir kitus maisto produktus. Kiekviename Jūsų, pensininko ar studento, sumokėtame lite yra paslėptas 17 centų mokestis. O dešimtyje litų – 1,74 Lt. O šimte – 17,36 Lt. Ir taip toliau…
Lietuviai turtingesni už anglus?
Kai į rankas gaunate, po visų mokesčių sumokėjimo, pinigus, savo uždarbį, tarkime šimtą litų, neskubėkite džiaugtis. Visose mūsų šalies parduotuvėse Jūsų laukia dar vienas mokestis – PVM. Net patiems būtiniausiems pragyvenimui reikalingiems produktams. Praktiškai beveik penktadalis Jūsų išleidžiamų pinigų, nueina šio mokesčio sumokėjimui. Jei šis mokestis sumokamas už reikalingą produktą kokiai nors įmonės veiklai, tai valstybė jį sugražina. O jei išleidžiate pinigus savo nuosavo organizmo gyvasčiai palaikyti, tai niekas šio PVM mokesčio Jums nė nemano sugrąžinti. Visai nesvarbu, kad Jums reikalingi elementariausi maisto produktai ar vitaminai – PVM sumokėsite pilnai.
Jei netikite, paimkite prekių čekį, kurį gavote parduotuvėje ir pasižiūrėkite apačioje. Štai prieš mane guli kitas čekis iš parduotuvės už 23 litus ir 96 centus. Paprasti maisto produktai: duona, dešra, faršas, kiaušiniai ir laikraštis. Už visa tai sumokėti 19,96 ir plius PVM 4 litus (ačiū dievui, laikraštis kol kas turi lengvatinį 9 proc., o ne 21 proc. kaip duona).
Tai kas čia ypatingo? – pasakysite Jūs – taip ar panašiai moka visoje Europos Sąjungoje. Mus apie tokį europinį standartų „solidarumą“ žiniasklaida ir įvairūs politikai kala į galvą vos ne kasdien.
Klystate. Anglijoje už šiuos produktus gyventojai PVM nemoka!
Neabejotina, Anglija ekonominės sėkmės pasiekė todėl, kad nuosekliai gynė savo piliečių, savo gyventojų interesus. Valdžia, jausdama atsakomybę žmonėms, naudoja apmokestinimą ne dėl direktyvų išpildymo ar trumpalaikės naudos siekių, o vystymuisi ir šalies klestėjimui. Būtent tai panaikiną šio mokesčio amoralumo ir antisocialumo požymius, apie kuriuos užsiminiau anksčiau. Dar daugiau, bet kuris aplankęs šią šalį galėjo nustebti, kad gyventojai už maisto produktus ir už šildymą moka gerokai mažiau, nei Lietuvos gyventojai. Viena iš priežasčių, tai ilgas sąrašas produktų, kuriems nustatytas nulinis tarifas arba lengvatinis 5 proc. PVM. Šalia to yra dar vienas sąrašas produktų ir paslaugų, kurios iš viso neapmokestinamos. Mokantys anglų kalbą, gali patys įsitikinti (United Kingdom – Value Added Tax – www.hmrc.gov.uk), o kitiems pateikiu sutrumpintą sąrašo variantą.
Nulinis (0 proc.) PVM Anglijoje taikomas šioms prekėms ir paslaugoms:
Duona, bandelės, lavašas, pyrago ir duonos gaminiai (be šokolado);
Grūdai;
Mėsa ir paukštiena;
Žuvis;
Pienas, sviestas, sūris;
Kiaušiniai;
Pusfabrikačiai;
Vaisiai ir daržovės;
Arbata, kava ir kakava;
Druska;
Sušaldyti sumuštiniai;
Mėsa kepsniams;
Visi konservuoti ir užšaldyti produktai (išskyrus ledus);
Laikraščiai, žurnalai, brošiūros, bukletai, knygos, žemėlapiai spausdinti ant popieriaus;
Vanduo, naudojamas buitiniams gyventojų poreikiams;
Kanalizacija (buitinė ir pramoninė);
Visos komunalinės paslaugos teikiamos neįgaliesiems;
Visa įranga neįgaliųjų poreikiams;
Apsauginiai šalmai dviratininkams ir motociklininkams;
Apsauginiai batai ir šalmai darbuotojams;
Medicininiai vaistai;
Apranga ir avalynė vaikams iki 14 metų;
Labdarai paaukotos prekės, parduodamos labdaros parduotuvėse;
Mokestis už visuomeninį transportą (autobusai, metro);
Ir t.t.
Lengvatinis 5 procentų PVM Anglijoje naudojamas šioms prekėms ir paslaugoms:
Už elektrą, dujas, šildymą ir kietą kurą buitiniams gyventojų poreikiams;
Už medžiagas, taupančias energiją gyvenamosiose patalpose;
Vaikams skirtos kėdutės automobiliuose;
Ir t.t.
Visiškai atleisti nuo PVM mokesčio Anglijoje:
Medicininis aptarnavimas (gydytojai, odontologai, optikai, farmacininkai ir kiti medicinos personalo darbuotojai);
Medicininis gydymas ir slauga;
Draudimas;
Laidojimo paslaugos;
Švietimas, profesinis mokymas, tyrimai;
Sporto renginiai ir fizinė kultūra;
Prekyba žeme ir pastatais (pardavimas ir nuoma);
Kultūriniai renginiai, kuriuos rengia valstybinės organizacijos (muziejai, meno parodos, zoologijos sodai);
Finansinės paslaugos (piniginės operacijos, kreditai, paskolos, santaupos ir t.t.
Net nepradėsiu vardinti sąrašo tų prekių, kurioms taikomas standartinis PVM (20 proc.), nes ir taip darosi aišku, kad tai prekės ir paslaugos, be kurių gali apsieiti eilinis žmogus kasdieniniame gyvenime.
Kaip jie išgyvena, vargšeliai?
Tikėtina, toks klausimas kils vietiniam mūsų valdžios biurokratui (ekonomistui) po pažinties su šiais sąrašais. Akivaizdu, kad Anglijos valdžia laiko amoralia praktika, gauti pajamas į biudžetą nuo žmonių kasdieninių gyvenimui būtinų poreikių tenkinimo. O ir patys žmonės gauna akivaizdžią garantiją, kad šis PVM mokestis jų šalyje netampa lazda valdžios rankose, savo tautos naikinimui.
Vidutiniškai tik apie 15 proc. mokesčių į Anglijos biudžetą ateina PVM dėka. Visi kiti mokesčiai gaunami per tiesioginius mokesčius.
Galutiniame rezultate Anglijos valdžia suformuoja milžinišką stimulą normalios ekonomikos vystymosi politikai, skatinančiai verslumą. Atsisakiusi „prievartinių“ priemonių PVM gavimui iš pačių neturtingiausių gyventojų sluoksnių, biudžetas gauna pajamas iš „realių ir savanoriškų“ (tiesioginių) mokesčių nuo verslo aktyvumo.
Akivaizdu, kad šis PVM mokestis nenaudingas nei skurstantiems žmonėms, nei padoriai valstybei, kuri siekia ekonominio augimo ir progreso.
Tai kam jis naudingas? Apie tai netrukus bus atskiras straipsnis… 😉
