Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Šiandien Jurbarko savivaldybėje vykusiame Ūkio komiteto posėdyje svarstėme problemas kylančias su naujai sukurtų viešų erdvių ir teritorijų priežiūra prie Imsrės upelio, ir Nemuno upės.
Dažnai tenka girdėti priekaištus, kodėl savivaldybės administracija ir komunalininkai nesugeba tinkamai prižiūrėti naujai sukurtų objektų, negali laiku nušienauti tris – keturis kartus padidėjusių žaliųjų plotų, nors eksploatacinėms išlaidoms lėšų tikrai nepadaugėjo. O kur dar įvairiausi jurbarkiečių ir svečių pasipiktinimai ir kaltinimai valdžiai ar policijai dėl laužomų ką tik įrengtų pavėsinių ir suoliukų…
O gal sprendimas visų šių problemų yra mūsų valioje ir pagal mūsų jėgas, jei bent truputį keisime požiūrį į šį nesenai sukurtą ir šalia mūsų esantį savo turtą.
Nesenai susitikau su neformalaus jaunimo grupe, kurie turi ambicingą idėją plėsti riedlenčių aikštelę tarp Imsrės upelio ir Jurbarko gimnazijos, pastatant papildomus įrenginius. Neabejoju galimybėmis tą padaryti. O labiausiai man įstrigo jų pasiryžimas prisiimti atsakomybę už tuos įrenginius, kurie čia pastatyti ir noras aikštelę prižiūrėti ir ateityje, periimant tam tikras priežiūros funkcijas ir iš komunalininkų…
Kodėl nepaskelbti siūlymo šalia šios infrastruktūros esančioms gyventojų neformalioms grupėms prisiimti įsipareigojimo prižiūrėti šalia esančias pavėsines ir tiltukus. Suteikime šiems statiniams šių grupių pasiūlytus vardus, renkime kasmetines apžiūras ir premijuokime, viešinkime bendruomenines iniciatyvas. Laimėsime mes visi ir ne tik gražesnę aplinką, bet laimėsime didesnę savigarbą dėl gebėjimo šią problemą išspręsti savo jėgomis, o ne policijos, komunalininkų pastangomis.
Gal viskas pradės keistis į gerą nuo tada, kai pradėsime tai vertinti ir tuo didžiuotis? Didžiuotis kad mokomės, dirbame ir kuriame šiame Jurbarko krašte? Juk būtent nuo čia ir prasideda mūsų Lietuva.
