Sauliaus Lapėno tinklaraštis Sauliaus Lapėno straipsniai ir pozicija.
Susiję straipsniai
Delfi portale perskaičiau Pauliaus Valatkevičiaus straipsnelį „Sudeginti tiltai darbui Lietuvoje“ ir jo pabaigoje įvardintas priežstis kodėl išeiviai negrįžtų dirbti į Lietuvą:
- dėl „lietuviško mentaliteto“,
- dėl pagarbos darbuotojui stokos,
- dėl mažų karjeros galimybių,
- dėl iškreipto pajamų ir išlaidų santykio,
- dėl to, kad žmonės pikti ir paniurę,
- dėl biurokratijos.
Neneigiu šių priežasčių, tačiau nesiruošiu ir kitiems nesiūlau toliau virkauti šiomis temomis. Man atrodo, kad pagrindinė priežastis yra per mažas dėmesys savo krašto žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių ryžtasi laimės ieškoti svetur. Tas laimės ieškojimas taip pat nėra blogas, nes tik taip įgaunamos žinios, patirtis ir suvokimas, kad „gerai tik ten, kur mūsų nėra“. Šis suvokimas atsiranda iš asmeninės patirties, todėl yra labai gilus, nors kartais ir labai skausmingas. Žinių siekimas, naujos patirtys ir pažintys kurį laiką nustelbia nostalgiją savo kraštui, kuriame augome ir brendome skrydžiui į pasaulį. Sužinoti apie šio krašto pasiekimus, vykdomas statybas, netolimos ateities projektus ir pabandyti savo galimybes bei įgytą patirtį pritaikyti savame Jurbarko krašte kartais būna ne taip lengva. Tėvai ar artimieji dažnai iš anksto turi susiformavusią nuomonę, kad čia nieko gero nebus. Šiandien informacijos apie besimokančius ar keliančius savo kvalifikaciją neturi nei darbo birža, nei savivaldybės švietimo skyrius. Potencialūs investuotojai gana dažnai nuogąstauja, dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo numatomuose investiciniuose objektuose. Ir ratas užsidaro? Tad kokiu būdu šiems žmonėms suteikti galimybę grįžti dirbti ir gyventi savame krašte?
Padaryti tai įmanoma ir toks bandymas jau buvęs 2006 metais davė gerų rezultatų Jurbarko rajono savivaldybėje. Duomenų surinkimą, susiteminimą ir paskleidimą galėtų organizuoti Jurbarko verslo informacijos centras, kuris jau turėjo tokio darbo patirties. Turėdami konkrečias anketas, galima pateikti labai konkrečius pasiūlymus tiek investuotojams, tiek norintiems prasmingai dirbti ir gyventi savame krašte. Jiems beliks susisiekti epriemonėmis ir tartis dėl abipusiai priimtinų sąlygų. Tame dar labai daug nepanaudotų galimybių, kurios naudingos tiek mūsų žmonėms tiek mūsų kraštui.
Tema sena…na, bet dar ne amžina…amžinybė truputį senesnė, nei Lietuvos Nepriklausomybė…:-) Šiais laikais būtų nenormalu, jeigu žmonės nevažiuotų į kitas šalis pasidairyti, pasimokyti ir, jei pasiseks, „prakusti”…Visi, šiek tiek apsiskaitę, žino žmogaus poreikių klausimą – žmogui reikia valgyti, gerti, kažkur miegoti ir auginti vaikus savo – kitaip sakant, auginti Lietuvą. Kad tai įgyvendintum būtina tureti darba ir už darbą gauti atlyginimą. IR VISKAS…Visa kita – išvestiniai pamąstymai apie meilę tėvynei ( gerai būtų turėti aiškų ir paprasatą apibrėžimą)…. Kas yra lietuvis ? Paprasta – žmogus kalbantis lietuvių kalba…apie genetiką nekalbėsime… :-)Nėra lietuvių kalbos – nėra lietuvio…yra tik kažkokios šaknys… :-)..Tiesa – lietuvis (laikantis save lietuviu) turi ir privalo kažką gera nuveikti kitiems lituvių tautos atstovams ir grąžinti visom pramėm tą žemę, kurioje gimė, augo ir užaugo, kurioje jo tėvai gimė ir .t.t. Bet svarbiausia, kad jis mylėtų savo protėvių kalba ir pats ja grąžiai kalbėtų…jei myli savo kalba – muli ir visa tai ,kas LIETUVA vadinama…
Dabar: ką daryti ?
Visų pirma – perstoti rengti begalines konferencijas ir studijas. reikia dirbti nors ir mažus , bet konkrečius darbus. Ambasados ir konsulatai privalo nuoširdžiai-žmogiškai rūpintis tais ,kurie gyvena svetomose šalyse..bet kokiu atveju, diduma jų yra svetimi tose šalyse…o čia jau personalo ambasadose kvalifikacijos, nuoširdumo ir pareigingumo klausimas.
Antra – vietoje pinigų mėtymo tyrimams, studijoms ir panašiai – sukurti lengvai prieinama portalą užsienyje gyvenantiems lietuviams, kuriame būtų galima rasti visą info apie lietuvą, visa ,kas gerą joje, ką gero joje galima nuveikti, ko jai trūksta, ….užsienyje gyvenantis ( kaip ir turista ) VISDA turi jausti, kad jis reikalingas kitiems lietuviams, lietuvai…
Jokiais užkalbėjimais, užkeikimais ar panašiai meilės Lietuvai, kaip šaliai neįskiepysi – kaip sakoma: ” per prievartą…….”
Išskyrus nusikaltimus padariusius žmones( lietuvius) nei vienas neturi jausti kažkokių nepatogumų , bendraudamas su ambasadų darbuotojais …bet čia jau matyt ambasadorių ir diplomatų žmogiškų savybių klausimas…
Toliau – kieviena Seniūnija ar Savivaldybė turėtų rodyti paprasčiausią dėmesį iš tos vietos į svečias šalis išvažiavusiems broliams irseserims – sudaryti tš žmonių registrą ir bent jau šv. Kalėdų proga išsiųsti po email laiškelį ar atviruką- ir parodyti, kad Jūs mums rūpit… Manau, tai daug geriau, nei šnekėti be paliovos apie tai ,kad kažkas kažkur išvažiavo …
Grįžtam atgal – net ir Afrikos dykumose būsi lietuvis, jei lietuvių kalba kauksi į dangų…
Pagarbiai,
Rimantas